Jason šliaužiojo miško takeliais tikėdamasis sutikt bent ką nors, kas primintų jo ankstesnįjį gyvenimą. Žinoma, niek onesutiko. Vis ki buvo toli nuo Hogo. Pasiilgo Lejos. Bet ji turbūt nė nenori jo prisiminti. Balsas galvoje nemaloniai inkšdavo kai tik Jas ją prisimndavo. Jo gyvenimas dabar buvo tik prieš akis atsiveriantis vaizdas. Niekada nemiegodavo, kam demonui miegas? Kartkartėm pagazdindavo kokį prašalaitį medžiotoję, kuris nesėkmingai bandydavo jį nušauti. Niekad ankščiau nemėgino maitintis kitų gyvų padarų energija. Deja, dabar jam nieko kito neliko, kaip siurbti, retai pasitaikančių jo kelyje, žmonių energijas. Jo, kaip demono, jėgos tik augo, nors Jason to visiškai nenorėjo, nenorėjo nė pagalvot apie save kaip demoną, bet negalėjo nuo to pabėgti...