MAGIŠKIEJI AUGALAI
Abisinijos figmedžiai
Hario klasė antraisiais mokslo metais per herbalogijos pamoką, mokėsi genėti raukšlėtuosius Abisijos figmedžius ir nešė jų šakeles į komposto krūvą. Figmedžiai taip pat naudojami kaip ingredientai į vieną eliksyrą, kurį Sneipas liepė pagaminti Neviliui.
Baisioji šaknis
Šis augalas truputį priminė žalią svogūną. Pasak Lunos Geranorės jis puikiai atbaido Rajūnus Pliumpius (nors iš tikrųjų neaišku,jie egzistuoja,ar ne), nors tai turėtų sukelti abejones.
Čirškėlės
Hario klasė dirbo su čirškėlėmis penktaisiais mokslo metais. Pamoka vyko tuo metu, kai iš Azkabano buvo pabėgę Mirties Valgytojai. Zuzaną Bouns, kurios dėdė, teta ir pusbroliai žuvo lydėjo šiurpi šlovė ir ji, per herbalogijos pamoką Hariui prisipažino, jog jau suprato, ką reiškia būti juo, mestelėdama per daug slibinų mėšlo į savo lovelį su čirškėlėmis ir jos nepatintos ėmė raitytis ir cypti.
Dedešva
Kentaurai degina šį augalą kartu su šalaviju ir ijų dūmuose ieško įvairių formų bei simbolių, kad atspėtų ateitį
Gagenantys narcizai
Profesorė Diegavirtė turėjo gagenančių narcizų penktuosius Hario mokslo metus. Kai Levanda ir Parvatė ėjo aplankyti profesorės Treloni, kuri buvo atleista dėl to, kad maištavo prieš Ambridž, jos nunešė truputį gelsvų narcizų. Levanda mano, kad tokie narcizai yra labai gražūs, ne taip, kaip profesorės Diegavirtės gagenantys narcizai.
Geltonos kopūstinės gėlės
Kai Haris skraidė per kvidičo varžybas su Klastūnynu, jis nukrito ant žemės, susilaužė rankos kaulus ir atsidūrė ligoninėje. Tada Hagridas atnešė jam truputį gėlių, kurios jo džiaugsmui, priminė geltonus kopūstus. Geltona kopūstinė gėlė nėra tikrasis šio augalo pavadinimas, tačiau toks pavadinimas yra naudojamas Žiobarų pasaulyje.
Gluosnis galiūnas
Šis didelis ir gana agresyvus medis, puolantis kiekvieną, kuris tik jį pasiekia. Gluosnis Galiūnas auga Hogvartso žemėje nuo tada, kai Remas Lubinas pradėjo lankytis mokykloje. Iki šiol jis gyveno ramiai, kol Haris, skrisdamas į mokyklą Fordu, atsitrenkė į jį, antraisiais mokslo metais ir vėliau susilaužė savo šluotą- Aureolę 2000,per Kvidičo varžybas. Hogvartso mokiniams griežtai draudžiama artintis prie šio medžio ir tikriausiai dėl jo grėsmingos išvaizdos visi laikosi šios taisyklės. Gluosnis galiūnas turi ataugą kamiene ir kai atsiranda spūstis ji sustabdo medžio ataką. Nėra žinoma, ar tokiomis savybėmis yra tik vienas.
Iltingoji begonija
Augalas, su kuriuo Haris susidūrė per vieną herbalogijos pamoką.
Keriaužis
Hario klasė mokėsi apie keriaužius šeštaisiais mokslo metais, herbalogijos pamokoje. Augalas primena nepavojingą gumbuotą kelmą, bet kai jį puola ir bando ištraukti ankštį, jis suspaudžia ranką, tartum kokiais spąstais. Jis naudojamas sugauti ir padaryti bejėgiu grobį. Keriaužis yra maždaug greipfruto, žalios spalvos ir nemaloniai pulsuoja. Ankštis yra pilna blyškiai žalių tūbelių, kurios raitėsi it kirminai. Hario klasė turėjo ištraukti ankštis ir jas išspausti.
Kiniškas čiaukšnojantis Kopūstas
Hermiona nurašinėjo tai, ką ji su Hariu ir Roniu surado bibliotekoje apie vieno eliksyro sudedamąsias dalis ir paminėjo šį augalą.
Mimbulus Mimbletonia
Pasak Nevilo, šis augalas yra labai labai retas ir yra kilęs iš Asirijos. Jis gavo jį gimimo dienos proga iš senelio brolio Algi. Jis buvo panašus į pilką kaktusą, bet jam vietoj spyglių augo votys. Nevilis, norėdamas parodyti, ką jo Mimbulus Mimbletonia, bakstelėjo į augalą plunksna ir iš jo vočių pasipylė skystis, tirštos tamsiai žalios čiurkšlės, kurios smirdėjo šviežiu mėšlu. Tai buvo smirdasultės, tačiau jos nėra nuodingos. Per metus jis gerokai paaugo, ir Nevilis,v ažiuodamas namo Hogvartso ekspresu glostė jį, o šis įdomiai mykė.
Mėsėdžiai medžiai
Hermiona skaitė knygą „Pasaulio mėsėdžiai medžiai“ šeštaisiais mokslo metais, per herbalogijos pamoką. Jie tada mokėsi apie Keriaužiu, kuris priklauso mėsėdžių medžių tipui ji norėjo rasti informacijos, kaip geriausia suspausti jo ankštį
Mandragoros
Mandragora kuokštuotas, rusvai žalias magiškas augalas. Ji dar yra žinoma kaip Kaukelis, naudojama kaip gaivinamasis vaistas. Augalas įeina į daugybę priešnuodžių, bet yra labai pavojinga: žmogus, išgirdęs Mandragoros riksmą gali mirti, todėl dirbant su jomis yra naudojamos ausinės. Mandragorų stiprinamasis ekstraktas padeda atverti suakmenėjusį žmogų į 'tikrą', gyvą.
Nuodingieji čiuptuvėliai
Haris netikėtai susipažino su šiuo augalu per pirmąją herbalogijos pamoką antraisiais mokslo metais, tuo metu, kai profesorė Diegavirtė pranešė, jog šiemet jie eis į trečiąjį šiltnamį, kuriame daugelio manymu, turėjo būti daug įdomesni ir pavojingesni augalai. Tai dygus, tamsiai raudonas augalas ilgai čiuptuvėliais naudojamas spęsti gyvūnams spąstus.
Sparnuotė
Šis augalas, labai panašus į Velnio raizgus, bet daug svarbesnis ir ne toks pavojingas. Kai Broderikas Boudis palietė velnio raizgus jie jį pasmaugė Šv. Skutelio ligoninėje, nes hilerė Miriam Straut skatino jį laistyti šį augalą galvodama, jog tai nepavojinga sparnuotė.
Svogūnėliai šokliai
Šį magiškų svogūnėlių tipą Hario klasė gavo persodinti ketvirtaisiais mokslo metais, per herbalogijos pamoką. Vienas svogūnėlis ištrūko Hariui iš rankų ir skaudžiai vožė jam per veidą. Švilpyniukai, su kuriais grifiukams tada vyko herbalogija piktai nusijuokė, mat visi pyko ant jo dėl to, kad šis pateko į Ugnies taurės turnyrą.
Stingdomosios pupelės
Ši raukšlėtai atrodanti pupa yra dedama kaip sudedamoji dalis į Gyvosios mirties nuodą, kurį Haris turėjo sutaisyti per nuodų ir vaistų pamoką profesoriui Trimitui, kuris tam, kam pavyks jį sutaisyti geriausiai padovanos buteliuką sėkmės eliksyro. Haris, gavęs Netikro Princo knygą su įvairiomis pastabomis rado, kaip pagaminti ir Gyvosios mirties nuodą ir ten rado užrašą, jog stingdomosios pupelės sunka geriau išsiskiria jas traiškant su sidabrinio durklo geležte, o ne pjaustant.
Šokinėjantys šungrybiai
Apie juos Haris mokėsi antraisiais mokslo metais. Ernis Makmilanas mandagiai paprašė Hario paduoti rupūžių pintinę ir tada Haris pasijuto ramesnis, nes Ernis manė, jog jis yra klastuolio įpėdinis.
Pūsliagumbiai
Haris manė, kad tai patys bjauriausi augalai, kokius jam teko matyti. Jie panėšėjo į juodus šliužus ir šiek tiek raitėsi savo duobutėse. Išspaudus jų turinį, išbėga gelsvai žalsvas skystis, smarkiai dvokiantis benzinu. Jeigu jie turi kontaktą su oda, ant jos akimirksniu iššoka didelės geltonos pūslės. Tačiau vis dėl to atskiesti jie yra puikūs vaistai nuo spuogų.
Vaistinė mandragora
Jauna vaistinė mandragora yra kuokštuotuotas rausvai žalias augalas. Jokių aprašymų apie suaugusią mandragorą nebuvo duota. Dar žinoma kaip kaukelis, mandragora yra labai efektyvus gaivinamasis vaistas.Ji taip pat įeina į daugumą priešnuodžių, tačiau yra labai pavojinga, nes žmogus, išgirdęs mandragoros riksmą, gali mirti.Su šiuo augalu Haris susipažino antraisiais mokslo metais, kai per herbalogijos pamoką profesorė Diegavirtė liepė mokiniams jas persodinti. Žinoma, prieš tai užsidėjus ausines. Kai buvo atvertas Paslapčių kambarys, ir kažkas akmeniu pavertė Džastiną Finč-Flečlį ir Beveik Begalvį Niką, madam Pomfri norėjo juos išgydyti mandragorų stiprinamuoju ekstraktu, kuris juos vėliau atvertė žmonėmis.
Virpantis krūmas
Tai yra virpantis krūmas, kurį mokiniai genėjo ketvirtaisiais mokslo metais, per herbalogijos pamokas.
Velnio raizgai
Šis augalas su ilgais vijokliais ir panašus į gyvatės ūselius yra naudojamas paspęsti gyvūnams spąstus. Velnio raizgai jaučia, kada grobis yra susijaudinęs ir iš karto siunčia savo ūselius pas jį.Ur kuo daugiau auka deda pastangų išsilaisvinti, tuo ūseliai stipriau jį apraizgo. Šis augalas mėgsta tamsą, drėgmę ir šviesoje šilumoje jis išlaisvina savo aukas. Pirmaisiais mokslo metais apie šį augalą Hario klasė mokėsi per herbalogijos pamoką, kuri buvo naudinga Hariui, Roniui ir Hermionai, kai šis juos sustabdė ir apraizgė, kai leidosi pro angą link Išminties akmens. Velnio raizgai taip pat negyvai pasmaugė Broderiką Boudį, kai šis, gulėdamas ligoninėje, juos palietė manydamas ,jog tai paprasčiausia sparnuotė.
Žiaunažolė
Šis augalas aprašytas knygoje „Mamiškieji Viduržemio jūros baseino šalių vandens augalai ir jų savybės“. Jis atrodė lyg gleivėta puokštė, pilkšvai žaliai žiurkės uodega turėjo nemalonų, bet labai daug naudingų savybių turintį audinį. Kai jų suvalgo žmogus, jam išauga žiaunos, atsiranda pelekai, gali kvėpuoti po vandeniu ir taip ilgiau plaukioti ir būti po vandeniu. Hariui šitai papasakojo ir žiaunažolių atnešė Dobis, norėdamas padėti susidoroti su antrąją užduotimi Ugnies taurės varžybose.
Temos pavadinimas: Žiobariškieji ir magiškieji augalai 
Pir. 09 13, 2010 11:24 pm