Ilgai slankiojusi požemiais Lėja pagaliau sustojo. Mergina nuslinko siena žemyn ir atsiduso.
-Kur tu.. kur tu, mano meile.. - vos girdimai sumurmėjo ir užmerkė akis. Jai taip jo trūko, Jasono. Mergina giliai įkvėpė stengdamasi save nuraminti, tačiau neverta buvo nė bandyti. Ašaros pačios pradėjo tekėti skruostais ir merginos veidas dar labiau aptemo.
"Aš taip tavęs pasiilgau" - pagalvojo ir prikando lūpą, glausdama veidą prie šaltos akmeninės sienos.