Lyja sunkiai čia atpūškavo.Dribo ant savo lovos ir dar ilgai dūsavo.Buvo dar beveik rytas,bet mergaitė jau kažkur bastėsi-nuo pat ankstaus ryto.Dabar šviesiaplaukė buvo visa sušilusi ir išvargusi.Galbūt kita aplinka?Kai šičia atvyko,ji jautė...Savotišką diskomfortą.Nutarusi pasikartoti burtažodžius,vienuolikmetė išsitraukė lazdelę ir pervertė savo burtažodžių kraitį.Plačiai atvėrė langą-į ją gūstelėjo stiprus vėjo gūsis.Mergaitė nusišypsojo plačia šypsena ir pastebėjo giedančią gegutę.Dar pasiklausė jos giesmių giesmelių,ir ištarė:
-Silencio!-gegutė nutilo-net pati nesupato-judino,judino snapelį,tačiau nieko.
-Anulus!-jai pagailo paukštelio ir jis vėl pradėjo čiulbėti,tačiau išsigandęs nuskrido kitur.
-Orchideous!-tik užvėrusi langą pratarė.Pirma iš lazdelės iššoko žiedas gėlės,bet bandant ketvirtą sykį,iš lazdelės galo atsirado didžiulė orchidėjų ir ramunių puokštė.Ją Lyja pasimerkė į vazelę greta savo lovos.
-Avifors!-nusitaikė į vieną savo plunksnų.Ji suplasnojo ir kaip balandis pakilo viršum.
-Anulus!-ant lovos vėl gulėjo plunksna."Plunksna man per lengva...Geriau gėles",-mergina ištarė Avis,ir puokštė iš antro karto virto paukščiu,bet vėliau kartojant pavykdavo be klaidų.
-Anulus,-nuobodokai tarė,ir puokštė pasakiškai gražiai įkrito į vazą...be vandens.
-Oj,-šyptelėjo.
-Aguamenti!-vaza prisipilė iš burtų lazdelės bėgančiu vandeniu.Toliau Lyja pastebėjo ant kažkokios švilpės spintelės padėtą nedidukę spynelę.Na,veikiau tai buvo dienoraštis.
-Galbūt pavyks ir su dienoraščiu,ne tik su durimis,-klastingai pasitrynė rankas,ir ištarė:
-Alohomorą!-nors šį burtažodį tarė pirmą kartą gyvenime,spynelė sučerškėjo,ir dienoraštis atsivertė.Bet viskas buvo užrašyta nematomu rašalu.
-Kaip ten...Ai,va,APARECIUM!-dienoraštyje buvo prirašyta dienos įvykių ir pripaišyta.Lyjos tai nedomino,net nežiūrėjo,kieno tai knygelė.Užvertė ją ir atsigulo į lovą.
Ryte žvaliai pasijuto ir apsirengusi,pasigrimavusi ir pasidariusi super šukuoseną išlėkė.