Pamoka nr.2

Svečias

Melisita susimaščiusi įėjo į klasę lėtai atsisėdo ir pradėjo laukti mokinių.

Svečias

Jesi iejus i klase tare pora zodziu:
-Laba diena,-ir atsisedo i paskutini suola prie lango...

Svečias

-Sveika, Jesica,-pasakė mokytoja,- Šendien toliau gilinsimės į žiobarų lankomas pamokas. Šykart daugiau sužinosim apie Matematiką. Pasakoti žodžiu ar nori viska nusirašyti nuo lentos?-paklausė mokytoja.

Svečias

Jesi pakele savo liudnas akis ir tare:
-Papasakokite.

Svečias

Reita įlėkė į klasę
-Atsiprašau kad vėluojų
sumurmėjo vaikinas ir atsisėdo į suolą

Svečias

-Nieko tokio šendien daugiau sužinosime apie Matematiką,-pasakė mokytoja ir pradėjo pasakoti:-Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius. Formaliai matematika yra aksiomomis apibrėžtų abstrakčių struktūrų nagrinėjimas, naudojant logiką ir matematinius žymėjimus.Matematikai tyrinėja struktūras, kurios turi atitikmenis kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, fizikoje, taip pat apibrėžia naujas struktūras ir jas nagrinėja dėl tam tikrų priežasčių, nes naujomis struktūromis galima sudaryti apibendrinimą kelioms matematikos temoms ar palengvinti dažnai atliekamus skaičiavimus. Be to, daugelis matematikų tyrinėja tam tikras sritis tik dėl estetinių tikslų, palyginti matematiką su menais, o ne su taikomaisiais mokslais.Matematikos teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – fizika, informatika, ekonomika ir pan.-mokytoja trumpam nutilo ir vėl pradėjo pasakoti,- Matematikos istorija prasideda priešistoriniais laikais – priešistoriniai žmonės mokėjo skaičiuoti ne tik konkrečius objektus, bet ir abstrakčius – dienas, sezonus, metus. Natūraliai prireikė sudėties ir atimties. Tikriausiai pirmiesiems skaičiavimams nereikėjo net rašto sistemos, o išsivysčius raštui pradėjo vystytis tokios sritys kaip žemėlapių paišymas, geometrinių figūrų naudojimas paprastų objektų vaizdavimui, ir panašiai ir t.t.Išsiplėtojus prekybai, visos pirmykštės civilizacijos sukūrė skaičiaus ir mato sąvokas. Beveik prieš 6000 metų šumerai vartojo skaičiavimo sistemą, kurios pagrindas 10 (dešimtainę sistemą), ir sistemą, kurios pagrindas 60 (šešiasdešimtainę sistemą). Šešiasdešimtainė sistema išliko iki mūsų dienų (matuojama laikas ir kampai), primindama mums, jog Babilonijos žyniai nuolat stebėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų judėjimą, tyrė jų įtaką žmogui.Sukauptos žinios padėjo dorotis su svarbiausiais žemės ūkio bei visuomenės organizavimo reikalais. Dėl potvynių Babilonijoje ir Egipte nuolat reikėdavo iš naujo nustatyti žemės sklypo ribas, ir šie matavimai sudarė sąlygas geometrijai atsirasti.Senovės graikai pagrindė matematiką logika ir pavertė ją tiksliuoju mokslu; juo remiantis, iš pradinių prielaidų buvo galima gauti neakivaizdžius teiginius. Euklido „Pradmenys“, parašyti apie 300 m.pr.m.e., yra pirmasis šio požiūrio pavyzdys, įtvirtinęs geometrinį mąstymą 2 tūkstančiams metų.Kiekvienai civilizacijai reikėjo savos matavimo vienetų sistemos, ir kiekvienas naujas matavimo metodas rėmėsi ankstesniųjų idėjomis. Plintant civilizacijoms, plėtėsi ir prekyba; vis labiau reikėjo bendros matavimo vienetų sistemos. Visos ankstyvosios matavimo vienetų sistemos buvo kuriamos patogumo dėlei. Pavyzdžiui, ilgis buvo matuojamas žmogaus kūno dalimis (pėdomis, sieksniais), plotas – jaučių galia, svoris – akmenimis, tūris – maišais. Kiekviena visuomenė stengėsi norminti matavimo vienetų sistemas; 1791 m. prancūzai sukūrė metrinę sistemą, kurios pagrindas yra metras – viena dešimt milijonoji Žemės dienovidinio ketvirčio dalis.Senovės Graikijos aukso amžius pagimdė matematiką, tačiau po to ji ilgus amžius buvo sustingusi. Romėnai naudojosi savo pirmtakų matematika, bet naujų problemų nesprendė. Matematikos pažangos nebuvo iki pat XVI a. Mūsų laikais pasaulis keičiasi anksčiau neregėtais tempais. Tai rodo naujų matematikos šakų plėtotė ir jų taikymas mokslo, technikos, pramonės ir prekybos reikalams.Per visą savo istoriją matematika ne tik atspindėjo civilizacijos laimėjimus, bet ir sudarė palankias sąlygas jiems atsirasti.

Svečias

Jesi atsibodo klausyti kaip mokytoja pasakoja apie tuos nelemtus ziobarus ir ji vos neuzsnudo, todel atsireme i langa ir ziurejo pro ji...

Svečias

Rose greitai ilėkė į klasę
- Labai atsiprašau kad vėluoju - tarė ir atsisėdo.

Svečias

-Sveika, Rose, nieko tokio,-pasake mokytoja ir vėl iš naujo pradėjo pasakoti: Matematika – mokslas, tiriantis struktūrų, kitimų ir erdvių modelius. Formaliai matematika yra aksiomomis apibrėžtų abstrakčių struktūrų nagrinėjimas, naudojant logiką ir matematinius žymėjimus.Matematikai tyrinėja struktūras, kurios turi atitikmenis kituose tiksliuosiuose moksluose, pavyzdžiui, fizikoje, taip pat apibrėžia naujas struktūras ir jas nagrinėja dėl tam tikrų priežasčių, nes naujomis struktūromis galima sudaryti apibendrinimą kelioms matematikos temoms ar palengvinti dažnai atliekamus skaičiavimus. Be to, daugelis matematikų tyrinėja tam tikras sritis tik dėl estetinių tikslų, palyginti matematiką su menais, o ne su taikomaisiais mokslais.Matematikos teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – fizika, informatika, ekonomika ir pan.-mokytoja trumpam nutilo ir vėl pradėjo pasakoti,- Matematikos istorija prasideda priešistoriniais laikais – priešistoriniai žmonės mokėjo skaičiuoti ne tik konkrečius objektus, bet ir abstrakčius – dienas, sezonus, metus. Natūraliai prireikė sudėties ir atimties. Tikriausiai pirmiesiems skaičiavimams nereikėjo net rašto sistemos, o išsivysčius raštui pradėjo vystytis tokios sritys kaip žemėlapių paišymas, geometrinių figūrų naudojimas paprastų objektų vaizdavimui, ir panašiai ir t.t.Išsiplėtojus prekybai, visos pirmykštės civilizacijos sukūrė skaičiaus ir mato sąvokas. Beveik prieš 6000 metų šumerai vartojo skaičiavimo sistemą, kurios pagrindas 10 (dešimtainę sistemą), ir sistemą, kurios pagrindas 60 (šešiasdešimtainę sistemą). Šešiasdešimtainė sistema išliko iki mūsų dienų (matuojama laikas ir kampai), primindama mums, jog Babilonijos žyniai nuolat stebėjo Saulės, Mėnulio ir kitų planetų judėjimą, tyrė jų įtaką žmogui.Sukauptos žinios padėjo dorotis su svarbiausiais žemės ūkio bei visuomenės organizavimo reikalais. Dėl potvynių Babilonijoje ir Egipte nuolat reikėdavo iš naujo nustatyti žemės sklypo ribas, ir šie matavimai sudarė sąlygas geometrijai atsirasti.Senovės graikai pagrindė matematiką logika ir pavertė ją tiksliuoju mokslu; juo remiantis, iš pradinių prielaidų buvo galima gauti neakivaizdžius teiginius. Euklido „Pradmenys“, parašyti apie 300 m.pr.m.e., yra pirmasis šio požiūrio pavyzdys, įtvirtinęs geometrinį mąstymą 2 tūkstančiams metų.Kiekvienai civilizacijai reikėjo savos matavimo vienetų sistemos, ir kiekvienas naujas matavimo metodas rėmėsi ankstesniųjų idėjomis. Plintant civilizacijoms, plėtėsi ir prekyba; vis labiau reikėjo bendros matavimo vienetų sistemos. Visos ankstyvosios matavimo vienetų sistemos buvo kuriamos patogumo dėlei. Pavyzdžiui, ilgis buvo matuojamas žmogaus kūno dalimis (pėdomis, sieksniais), plotas – jaučių galia, svoris – akmenimis, tūris – maišais. Kiekviena visuomenė stengėsi norminti matavimo vienetų sistemas; 1791 m. prancūzai sukūrė metrinę sistemą, kurios pagrindas yra metras – viena dešimt milijonoji Žemės dienovidinio ketvirčio dalis.Senovės Graikijos aukso amžius pagimdė matematiką, tačiau po to ji ilgus amžius buvo sustingusi. Romėnai naudojosi savo pirmtakų matematika, bet naujų problemų nesprendė. Matematikos pažangos nebuvo iki pat XVI a. Mūsų laikais pasaulis keičiasi anksčiau neregėtais tempais. Tai rodo naujų matematikos šakų plėtotė ir jų taikymas mokslo, technikos, pramonės ir prekybos reikalams.Per visą savo istoriją matematika ne tik atspindėjo civilizacijos laimėjimus, bet ir sudarė palankias sąlygas jiems atsirasti.

Svečias

Jesi sureke is galo:
-O je tau, mokytoja jau klauseu visko, gal galetumet uzduoti darbo???? ((xD))

Svečias

-Jesica, baik rėkti,-taip pat surėkė mokytoja ir klastingai nusišypsojo, viskas ką ji pasakojo atsirado ant lentos.-jai taip nori darbo nusirasyk viską nuo lentos, o kiti gali aiti namų darbams trumpai aprasyti kas yra matematiką nuo 5 iki 10 sakinių.

Svečias

Jesi greit viska nusirase nuo lentos ir eidama is klases sureke:
-Mokytoja, jum teks skaityti ne 5 ar 10 sakiniu, o visa 100-ir klastingai nusisypsojo.

Svečias

Mokytoja keistai pažvelgė į ją, bet nieko nesakė.

Svečias

- Viso gero - tarė Rose ir išėjo.

Svečias

-Namų darbą reikia pristatyti iki 26d.-šuktelėjo Meli išeinančiai Rosei.

Svečias

-O namų darbai visiems tie patys?,-pakėlus ranką paklausė Mija.

Svečias

-Taip,-atsakė Meli.

Svečias

Mija išgirdus atsakyma atsistojo ir pasuko durų link.
-Viso gero,- dar tarstelėjo ir žengė per durų slenkstį.

» Pamoka nr.1