Visų aukštų kolidoriai

Svečias

Matilda vos nepasiklydo kol rado varno nago bendraji kambari.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 8:50 pm

Grįžusi iš lauko Lėja patraukė koridorium. Mergina susimasčiusi žvelgė į paveikslus. Juose nupiešti žmonės susidomėję žiūrėjo į ją. Lė atsiduso ir pasitvarkiusi plaukus nusiėmė pirštines isidedama jas i kisene.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 8:53 pm

Jas atsirado koridoriaus gale ir į nieką nekreipdamas dėmesio garsiai ginčyjosi su savimi...
- Atsibodai...- rėkė jis ir žingsniavo tiesiai... "Cha Cha, nuo manęs nepabėgsi, gal geriau sakyti, nuo savęs?" Jas rankom susiėmė galvą ir susiraukęs toliau žingsniavo...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 8:56 pm

Isgirdusi suksnius Leja stabtelejo. Ausis pasieke pazystamas balsas. Nors jis neatrode geranoriskai nusiteikes, bet tai... tai buvo Jasonas!
Lejos veide kaip mat atsirado šypsena ir ji apsisukusi pradėjo eiti atgal.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:07 pm

Jason žiūrėjo tik į grindis. Netikėtai visai sustojo. Atsikvėpė ir stengėsi suvaldyti galvos skausmą. Nieko neišėjo, juodomis akimis apžvelgė koridorių nes žadėjo garsiai ir riebiai nusikeikt, be tada jis pamatė Leją einančią link jo. Dar kartą atsikvėpė jau laukdamas jos klausimų apie jo keistą elgseną...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:10 pm

Nuejusi nemaza koridoriaus atkarpa Leja pamate jas. Jau norejo suklikti is dziaugsmo mat labai senai jo nemate. Klastuole prikando lupa satovedama per pora metru nuo jo.
-Labas... - pratare, buvo keista nes taip ilgai jo nemate. Mergina nusisypsojo.
-Pasiilgau taves- pratare uzmirsusi apie suksnius ir keiksmus.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:14 pm

JAs sustingo laukdamas ko nors kito, bet išgirdo tik pasisveikinimą. Sutrikęs sulinksėjo.
- Sveikutė... - nemirksėdamas žvelgė jai į akis.
- Seniai tavęs nemačiau... - pasakė lyg pats sau, nepajudėjo nė per centimetrą, bijojo, kad vėl nepradėtų garsiai reikšt minčių...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:17 pm

Leja susikiso rankas i dzinsu kisenius ir nepatogiai pasimuiste nejudedama is vietos.
-Kaip laikaisi? - paklause ziuredama Jasonui i veida. - Buvai dinges... - sumurmejo. Turbut is sono atrode keistai kai jie kalbejosi stovedami per du metrus vienas nuo kito.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:20 pm

Jas žengė žingsnį atgal. Papurtė galvą ir giliai įkvėpė
- Laukausi... - nesuprato nė pats ką kalba... "Trenk jai... "
- NE... - užrėkė jis ir susirietė. Akys tapo visiškai juodos, įsiutęs tankiai kvėpavo...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:23 pm

Lėja struoktelejo. Veidas pasidare baltas it drobe isryskindamas melynas akis. Ji nebuvo maciusi jo tokio... Leja zinojo, kad Jasonas nera zmogus, taciau nezinjo ir kas jis. Jai ebuvo svarbu. Isgasti akimirksniu pakeite nerimas. Akys prisipilde asaru pamacius savo mylimaji toki. [[:D]]
Leja pasileido link jo.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:28 pm

Jas ištiesė ranką į priekį rodydamas, kad jai geriau nesiartinti, ranka drebėjo.
Pasuko galvą kiek į šoną ir užsimerkė. Skausmas pamažu traukėsi, blaivus protas stengėsi imti viršų, bent jau Jason manė, kad jo dar turi...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:30 pm

-Jas.. - svelniai sumurmejo uzmerkdama akis ir vel jas atmerkdama.
-Prasau.. kalbek.. - sumurmejo nekreipdama demesio i jo rodyma trauktis. Leja pasilenke drebancia ranka paliesdama jo peti.
-Viskas susitvarkys.. - neaiskiai sumurmejo tvardydama asaras. Buvo sunku ji toki matyti.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:38 pm

Jason krūptelėjo nuo jos prisilietimo. Vėl papurtė galvą ir pradėjo juoktis...
- Tai nevaldoma... - sušnabždėjo ir atsistojo. "TRENK JAI..." balsas galvoje rėkt rėkė...
JAson vėl papurtė galvą. Kova vyko jo viduje, Leja to nesupras, bet tai jam mažiausiai rūpėjo. Svarbiausia, kad jis netyčia nieko jai nepadarytų...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:46 pm

[[gali užvožt :DD]]

-Jasonai,aš tikiu tavim.. - pratarė Lėja timpteldama jį už rankovės.
-Nebent nori, kad dingčiau. Bet tik prašau nemeluok man.
Leja atsiduso neatitraukdama rankos. Žiūrėjo jam į akis svarstydama kas jis...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 9:53 pm

Jason žiūrėjo tuščiu žvilgsniu. Perbraukė ranka jai per skruostą, atrodė, lyg pirmą kart liečia žmogų, tyrinėdamas žvelgė ir keistai sukinėjo galvą. Lėtai ranka nuslinko jai prie kaklo ir tvirčiau jį suspaudė. "Taip... taip... TAIP..." rėkė slopinamas balsas jo galvoje. Jis prisimerkė ir pradėjo jai stipriau spaust kaklą. Išsišiepė, bet po akimirkos supratęs ką daro atšoko atgal per keletą žingsnių. Pažvelgė į savo rankas ir pasibaisėjęs apsisuko eiti...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 10:00 pm

Tai kele siurpa, nerima, baime, abejones. Visi tie jausmai uzpludo vienu metu. Norejos apkabinti ji ir pasakyt, kad jie iveiks tai, kad ir kas tai butu.
Leja sulaike kvepavima pajutusi jo rankas ant savo kaklo. Beveik nejautė skausmo, tik kai vėl bandė įkvėpti negalėjo. Jasono rankos buvo suspaudę jos kaklą, o tas tuščias žvilgsnis toks nepažystamas ir šaltas.. žudė ją.
-Nepalik manes...- bejegiskai susuko jam pavymui kai jis uzsisuko. Leja susieme ranka uz galvos sukeldama plaukus i virsu. Mergina atsireme i siena tankiai alsuodama. Negalejo patiketi, kad jis taip ims ir nueis!
Melynos akys buvo ismeigtos i Jasona.
-Nepalik.. - tyliai pakartojo uzmerkdama akis. Neverke, nors veidas buvo iskreiptas skausmo.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 10:08 pm

- Čia ne aš... - tyliai kalbėjo nežinia su kuo. - Ir tik tu dėl to kaltas...
susiūbavo ir vos nesuklupo. Negirdėjo ką sakė Leja, nors ir nebūtų išgirdęs. Juokas aidu galvoje laužė sveiko proto likučius. Įsitempė ir suspaudė lkumščius.
- Čia ne aš... - pakartojo ir tiesiog atsisėdo ant žemės.Pavargo stovėti. Pavargo nuo visko...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Sk. 01 17, 2010 10:12 pm

Leja atsimerke. Mergina prikando lupa isistebeilydama i pazystama silueta.
-Kas del ko kaltas? po velniu, pasakyk man!
Leja is visu jegu megino susitvardyti, nes zinojo, kad taip jam tikrai nepades.
-Jas... - si kart Leja liko stoveti, savo vietoje, ir ne todel, kad bijojo... turbut todel,kad suvoke, jog del jai nezinomu priezasciu jam buvo sunku susivaldyti.
-Noriu tau padeti... as myliu tave..! - Leja tyliai suaimanavo stebedama klastuoli, karsatligiskai mastydama ka daryti, taciau i galva nesove jokia protinga mintis.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Pir. 01 18, 2010 9:27 pm

Jasonui buvo sunku ne tik tvardytis... Jis nebegalėjo suvokt ką jaučia Lejai...Mielai jis būtų priėjęs ir apkabinęs, nes jam to tikrai trūko. Sukaupęs jėgas atsirėmė rankomis į žemę, bet suabejojo ar apsimoka stotis. Skaudėjo kiekvieną kūno ląstelę. Jėgų kurias jis neseniai įgavo, negalėjo kontroliuoti, jo nelavintame kūne jos tiesgiog netilpo... Bet nebuvo kur trauktis. Pats pasiririnko tokį gyvenimą. Užsimerkė ir tiesiog dingo. Išnyko palikdamas lyg juodą rūko debesį savo vietoje. Dar nespėjus tam rūkui išsisklaidyti jis jau stovėjo šalia Lejos. Pasirėmė į jos petį, stengėsi jos nesutraiškyti savo rankom. Labiau už viską jis norėjo padaryt jai ką nors blogo. Tas pats grėsė kiekvienam prie jo prisiartinusiam šiuo momentu. Atsiduso ir atitraukė ranką jausdamas ugnį delnuose.
- Atsiprašau... - tarstelėjo pro sukąstus dantis. Skausmas irgi nepadėjo geriau susikontroliuot. Priešingai, jam norėjosi rėkti ir sunaikinti viską kas tik pasitaikys akyse...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Antr. 01 19, 2010 1:49 am

Leja ne nekrustelejo pajutusi asono ranką sau ant peties. Mergina ziurejo tiesiai i jo juodas akis bandydama rasti kazka pazystamo, seneji Jasona, kuri ji taip mylejo.. Buvo visiskai pametusi galva del jo. Klastuole negalejo matyti jo tokio, matymas kaip jis kencia... Tai buvo skaudziausia. Melynos jos akys klaidziojo nuo Jaso akiu, prie lupu, ausu, plauku, visu veido bruozu.
-Tu neturi uz ka atsiprasyti.. - virpanciu balsu sumurmejo, kuris keistai aidu atsimuse i sienas ir grizo atgalios.
-Neturi - pakartojo i ji ziuredama.
Le prikando lupa, tačiau žvilgsnis vistiek buvo įsmeigtas į Jasoną. Nors jis nebuvo toks kaip visada, kupinas gyvenimo džiaugsmo ir taip toliau. Šį kartą matėsi liūdesys. Neveltui sakoma, kad akys sielos veidrodis...
Leja atsiduso.
-Kas yra? - tik tiek pajege paklausti. Mergina pakele virpancia ranka, uzdedama ja ant Jasono.
-Viskas bus gerai... - tyliai pasake, bandydama ir pati save tuo itikinti.
Taciau galvoje kaip mat atsirasdavo dumai, juodos akys, girdedavosi suksniai ir keiksnojimai. Kas tai?!

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Antr. 01 19, 2010 2:16 am

Jasonui Lejos žodžiai ir klausimai sunkiai prasimušdavo iki jo klausos centro, kad suvirškintų informaciją. Ne iš kart galėjo kažką pasakyti. Atrodė, kad energija sklindanti nuo Lejos vėsina jo užsidegimą, mintis apie visa ko naikinimą. Jis nemirksėdamas stebėjo kiekvieną merginos judesį. Bijojo vėl nesusivaldyti... Galima sakyti bandė laimę...
- Negaliu to paaiškinti... - atsiduso. - Tai ne mano valioje... - ramiu balsu pasakė, nors akivaizdžiai balse buvo girdėti apgailestavimo gaida. Kad ir ką galėjo padaryti jai, už tai Jason kentėtų daug kartų stipriau... Vienintelis dalykas kurio jis dabar troško, tai kad Leja girdėtų tą prakeiktą balsą kuris pamažu siekė užvaldyti visą Jasoną. Taip ir neaišku kieno dėka, balsas trumpam nutilo. Jis žinojo, kad tik trumpam, nes nebe pirmas kartas kada jis jį girdi...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Antr. 01 19, 2010 2:53 am

Leja nepatraukė rankos, mergina tik suspaudė Jaso ranką ant savo peties... ir nesvarbu kas galejo nutikti. Koks skirtumas jeigu jai bus gerai, taciau jis kentės?
Lė primerkė akis, visdar stovėjo atsišliejusi į šaltą sieną. Blausi šviesa sklindanti nuožibintų apšvietė koridorių, žmonės pavaizduoti paveiksluose smalsiai stebėjo juos, tačiau rodės bijojo paleisti kokią nors repliką. Juoi Lėjos plaukai veik susiliejo su prietema, tačiau buvo puikiai galima įžiūrėti perbalusį merginos veidą.
Klastuolės kojos sujudėjo, juodi sportbačiai pasitraukė plytele arčiau. Lėja stovėjo prie pat jo, alsuodama jam į kaklą. Mergina paleido savo ranką paremdama galvą Jasonui ant krūtines. Ji užmerkė akis, visdar negalvodama.

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Antr. 01 19, 2010 9:12 pm

Jason laužytais judesiais apkabino ją ir nestipriai spustelėjo. Jo kordinacija buvo šiek tiek sutrikusi. Galva vis dar dūzgė. Dabar labiau skaudėjo širdį nei galvą. Jis suprato vieną dalyką, bet nežinojo, kaip apie tai pranešti Lejai. JI to nenorės girdėti ir tuo labiau nesupras. Nors ir jam pačiam ta mintis atrodė ne pati geriausia išeitis, bet žinojo, gad taip būtų saugiau.
- Leja... - trūkinėjančiu balsu pasakė nežiūrėdamas į ją. - Gal geriau... - susikaupė ir atsikrenkštė - gal būtų geriau jai aš palikčiau mokyklą, palikčiau čia ir tave... - kol ji nespėjo įsiterpti Jas tuo tęsė savo kalbą - Manau tau 1000 kartų būtų saugiau be manęs, tiksliau kuo toliau nuo manęs... - balsas sakinio gale nuskambėjo visai užtikrintai, net pats nustebo, kad dar turi kažkiek rįžto tam reikalui...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Antr. 01 19, 2010 10:10 pm

Pajutusi apkabinima Leja atsiduso. Mergina taip ir stovejo tyloje, mintyse skaidziuodama savo sirdies duzius, kuri plake daug greiciau nei iprastai.
Isgirdusi kreipini klastuole pakele akis. Ji jau nutuoke.. kad tai ka jis pasakys tikrai nenudziugins.
-Nori palikti mane... - teistare zengdama zingsni tolyn ir pasitraukdama nuo Jasono toliau klausydamasi jo zodziu,m kurie zeide kaip kalavijai. Ji niekada.. niekada nebutu susimasciusi, kad kada nors tai baigsis.
-Tu nesupranti... - sumurmejo tusciu zvilgsniu i ji ziuredama.
-Man reikia taves... Taip tikrai nebus geriau... - Leja papurte galva. Ji is visos sirdies trosko, kad tai butu tik blogas sapnas. Bet deje...
-Nereikia...

Temos pavadinimas: Re: Visų aukštų kolidoriai Antr. 01 19, 2010 11:07 pm

- Kodėl nebus geriau? - suraukė antakius ir išdrįso pažiūrėt į akis.
- Aš nesu tik Jasonas... nebesu. - liūdnai kalbėjo jausdamas visišką tuštumą kai ji nuo jo atsitraukė. Kiek galėdamas atsitiesė ir atsikvėpė, žinojo, kad tai nebus lengvas darbelis... žinojo. Buvo pamiršęs kaip sunku kai Lejos nėra šalia. Žvelgė jai tiesiai į aki, tikėdamasis suprasti ką ji galvoja. Kadangi to padaryti nepavyko, tiesiog tvirtai sučiaupė lūpas ir nieko daugiau nebesakė...

» Visų aukštų koridoriai
» Visų pamiršti 4 aukšto kolidoriai
» Bendrasis visų mokytojų kambarys
» Bendrasis visų mokytojų kabinetas
» Visų pamiršti 4 aukšto koridoriai