Clemence's (ne)įdomios rašliavos ;DD [[jau įdėtas 8 skyrius!!!]]

Na, vat. Nežinau ar jums įdomu, bet jei norėsit tesinio - parašysiu ;DD

1 DALIS "Nežinomas kaimas"
1 skyrius "Pradzia"
"Atleisk bet mes nebenorim su tavimi draugauti". Stai ka pasake jos man. O as galvojau, kad esam geriausios drauges, bet kur tau... Tos apgavikes, melages dar turejo drasos mane pazeminti ikyriai sakidamos "Ajajaj... Ka gi tu dabar darysi? Vargse. Su tavimi niekas nenori draugauti. Bet ir kaip imanoma su tokia kaip tu draugauti? Juk tu tokia flegma." ir tos "geriausios drauges" pasislykstejusios manimi nuejo. Ilgai asaru suvaldyti negalejau. Bet jau nurimau. Einu pas Toma. Taip, jis tikrai mane supras. Stoviu jau priesais jo duris. Pabedziau. Duris letai atsidare, o uz ju stovi Tomas. Nesusivaldziusi sokau jam i glebi.
-Ak, Tomai... Jei ne tu as...
Staiga nustojau tauskusi. Pajutau kaip Tomo rankos mane stumia toliau nuo jo.
-Nebenoriu.- trumpai drutai pasake jis.
-K-k-ka-a?.. - sukukciojau.
-Nejauciu tau nieko. Jokios meiles. Nebenoriu tavesl, Ugne. Tarp musu daugiau jokiu santykiu.
Prapliupau asaromis. Uzsidengusi burna nulekiau namo. Ibegusi i savo kambari atsisedau ant savosios lovos. Vis verkiau ir verkiau. O ka tevai dare? Tevai nei nesiruose manes paguisti. Net nepaklause kodel verkiu.
-Net Tomas manes nekencia...- kimiai susnibzdejau.
Po valandeles nusiraminau. Pagaliau baigiau verkti. Nusibraukiau nuo skruostu asaras ir tvirtai suspaudusi lupas susimasciau. Mano itemta mastyma sutrikde garsus beldimas i durs. Jos garsiai prasivere. Uz mano kambario duru stovekjo mama.
-Ugne,greit eini indus plaut, nama vtavrkit ir turesi sutvarkyti darza! As su tavo teciu einu i kina. Jame busiu apie dvi valandas. Kai grysiu kad cia viskas blizgetu!- sukomendavo ji.
-Mamyte, siandien as prastos nuotaikos.- liudnai tariau akis ismeigus i grindis.
-Man nusispjaut i tavo ta nuotaika! Ir kai as su tavim kalbu, ziurek man i akis! As sakau, kai grysiu, kad cia viskas blizgetu!
Ir isejo garsiai uztrengdama durimis. Ilgai darbavausi kol viskas buvo taip kaip mama norejo. Velai vakare griuvau i lova. Prisiminiau savo buvusias drauges, savo buvusi vaikina ir savo negailestinga mama.
-Sianakt as pabegsiu. Pabegsiu is namu. Rytoj visi manes pasiges.- tvirtai tariau sau.

o_O noriu tęsinio.. Kaip nekeista Crystal perskaitė.....

;DD Ok. Įdėsiu (vėliau).

2 Skyrius "Pabegimas"
Vienoj rankoj laikau kurpine kurioje siaip ne taip sugrudau miegmaisi ir priespiecius. Kitoj rankoj laikiau maisa kuriame buvo taipogi sunkiai sugrusta palapine. Kiek galedama tyliau pradariau kambario duris ir nusliukinau tamsiu koridoriumi. Nutirpusia sirdymi nuslinkau pro tevu kambari. Stai as jau pries lauko duris. Paemiau uz rankenos ir pradariau jas. Durys girgzdedamos prasidare. Ibegau laukan ir kiek per garsiai uztrenkiau duris. Buvo naktis. Kazkur tolumoje girdejosi apuuoko ubavimai. Basom kojom lieciau sausa, nudziuvusia zole. Siltas vejelis gloste man veida. Pasijutau esanti tikrai laisva. Mane uzpludo dziaugsmas. Bet jis greit nurimo. As liudnai pazvelgiau i savo namus ir tarusi "Sudie" nuejau. Ejau pro kaima. Pas nieka nedege namuose sviesa tad buvau uztikrinta, kad manes nieks neseka. Bet klydau. Viena mergina lydejo mane akimis. Ji buvo musu kaimyne dvylikos metu. Mege.
- Ka tu darai, Ugne?
Tyliai paklause manes. Sis klausimas man vos infakto neivare nes maniau esanti viena. Bet greit atpazinau si svelnu balsa.
- Einu is namu.
- Tikrai? Nejaugi tu paliksi savo tevus? Juk jie tavim rupinosi, duodavo valgyt. O kaip tu prasimaitinsi?
- Pasiemiau siek tiek maisto,- burptelejau.
- As irgi daznai svajoju pabegt. Po motinos mirties tetis daznai prisilaka ir musa mane. Valgyt neduoda.
- Tai begam abi. - padrasinamai syptelejau.
- Negaliu. As vis tiek myliu teva ir negaliu jo palikt,- susnibzdejo Mege.
- Na tai... Sudie. Turbut taves daugiau niekada nebepamatysiu.-tariau ir pazvelgiau i Mege. Ji buvo palaidais plaukais. Muvejo savo baltus naktinius ir muvejo slepetes. Meges veidu riedejo asara.
- Sudie.
As apsisukau ir tyledama nuzingsniavau tolyn. Tolumoj matesi miskas. Pro ji praejus bus dideli laukai, o uz lauku esu girdejusi kad yra kazkoks keistas miestas. I ji ir eisiu. Apie ta miesta yra pasakojama daug keistu dalyku. Visi kas tik nueidavo i ta miesta - negryzdavo. Bet as buvau pasiruosus suzinot kas ten yra. Mieste pas ka nors apsistosiu ir viska pradesiu tyrinet. Taip ir darysiu. Bet busiu viena, o su Mege butu daug linksmiau. As vel pazvelgiau ton vieton kur stvojo Mege. Jos ten jau nebebuvo. As vel pasisukau i miska ir toliau zingsniuoju.
- Palauk!
Staiga isgirdau susukima. Tai buvo tas pats tilus ir sveelnus balselis. Salia manes pribego Mege. Ji nesesi dvi kuprineles.
-Einu su tavim,- tare ryztingai.
Mege vilkejo kareiviskas kalnes ir kremines spalvos maikute. Jos veidas buvo piilnas asaru. Lupos kietai suspaustos.
- Tu eini i ta miesta, taip?- pasidomejo mergina.
- Taip
- Tai ir as eisiu ten,- dar ryztingiau tare.- ten buvo mano brolis nuejes, bet nebegryzo... Turiu ji surast! O gal jis...jis..nebe...nebegyvas?..
- Jis gyvas ir mes ji surasim,- tariau ir pazvelgiau i miska.
- Tu eisi pro miska?- sucype Mege.
- O ka?- nustebau.
- Ten pavojinga. Ten pilna zudiku ir vagiu ir... na zinai ir istvirkeliu.
- A man nusispjaut,- pasakiau motinos megstama posaki.- kito kelio ner. Beje, is kur tu istraukei kad ten ju yra?
Mege kilstelejo pecius.
- Nepamenu. Is kazkur istraukiau. Arba prisigalvojau.
- Prisigalvojai. Dabar einam.
As ir Mege nuejom miskan.

Svečias

Tesk ;3

Ok. Tuoj įdėsiu kitą.

Svečias

Laukiu ;3

3 skyrius "Raktas Kuprineje"
Turbut nera grazesnes vietos uz Miska. Tiek pauksciu ir tiek ju ciulbejimo! Tiek kvepianciu geliu ir zaliojanciu berzu! Taip tikrai grazu. Bet mes su Mege i ta grozi neatkreipem demesio. Tik igriuvom miskan tuoj pat nuvirtom ant sausu samanu ir dejom i aki. Kitaip tariant - uzsnudom. Miegojom ilgai ilgai. Bent jau as taip manau nes spejau susapnuot net penkis sapnus! Hmm... Jie buvo labai idmonus, bet juos nutrauke tylus is kazkur toli sklindantis gegutes kukavimas. As pramerkiau akis ir apsidairiau po miska. Nieko idomesnio nepamaciusi atsisedau ant kelmo. Mege dar miegojo, o as buvau baisiai isalkusi. Tad nelaukiau kol Mege prabus ir paciupusi savo sumustini emiau ji dorot.
- Ei duok ir man...- suburbejo mieguistas Meges balsas.
Aha! Kai tik atidarau sumustiniu dezute ji kaip mat pabunda! Mestelejau Megei viena sumustini kvepianti svezia duona.
- Mmm... Kaip skanu!- prabilo pilna burna Mege.
As linktelejau.
- O kaip cia grazu!- apsidairiusi paskelbe ji.
As ir vel linktelejau.
- Kiek daug graziu pauksciu!- pradejo grozetis Mege.
As pritariamai linktelejau.
- Bet sumustiniai tai nerealus...
As velgi linktelejau.
- As ir savo sumustinius atsiveziau! Jie mano kuprinej.
As linktelejau rodydama kad supratau, nors ne nesiklausiau Meges tauskejimo.
- Oj. Kur mano kuprine?..- apsidaire Ji.
As ruosiausi vel linktelet bet suklusau.
- Tavo kuprine?- suburbejau dairydamasi.
Akys uzkliuvo uz juodos kuprinytes.
- Ar ne ten?- parodziau pirstu i juoda kuprine.
- Neee... Mano kuprine melyna.
- O mano zalia. Tai ne musu kuprine. Kazkas cia buvo pries mus ir ja turbut pamirso.
Abejingai nuzvelgiau juoda kuprine ir atsikandau sumustinio. Mege neatitrauke akiu nuo tos kuprines.
- Gal zvilgtelekim vidun?- tare klastuniskai pakilnojusi antakius.
Negalejau atsisakyti tokiam viliojanciam pasiulimui. Mege prasege kuprine o as zvilgtelejau i jos vidu. Jame buvo berots tik vienas daiktas. Ratas. Mazas, aprudyjas raktelis.
- Pfff... Tikejausi ko nors ispudinkesnio,- burptelejo Mege nuzvelgusi rakta ir numete ji i samanas.
Bet as atsargiai pakeliau rakta ir susidomejusi apziurejau ji.
- Tai raktas, o raktai juk kazka atrakina. Paimsiu rakta, gal rasim jo spyna.- sumurmejau.
Baigusios pusryciauti susidejom daiktus ir susiruosem eiti. Trakst, trakst... Pasigirdo zingsniai visai netoli.
- O... Kazkas ateina! Slepkimes sitame krupe,- susnibzdejau Megei ir mes ilindom kruman.
Pasirode du vyrai. Jie buvo su skrybelem. Veidu nesimate. Vienas aukstas - kitas mazas.
- Ar tikrai cia?- prabilo saltas aukstesniojo vyro balsas.
- Taip, tikrai bose. Cia kazkur palikau.- sucype zemesnis skrybeliuotis.
Minutele truko tyla. Girdejosi tik viru zingsniai.
- Radau, bose, radau! Stai kuprine!- susuko zemesnis vyras pakeldamas juoda kuprine.
- Baigk cypaut ir greiciau duok rakta.- atsiauriai tare aukstesnysis.
Vel minute tyla.
- Jo nera!
Aukstesnysis pradejo kuistis kuprineje.
- Velniai rautu! Ner! Rakto ner!- saltasis balsas pradejo spjaudyt riebius keiksmazodzius.
- Bose, bet kaip Lukas? Juk jis lieka uzrakintas. Mes nebegalesim atrakint jo kambario.
Mege sukluso.
- Tegul ir puva tas Loninu seimos vaikezas. To jis ir nusipelne.
Abu vyrai pasieme kuprine ir kazka snekedami nuejo. Mes su Mege palaukem kol visai nutolo balsai ir islindom is krumo. Mege pradejo sukaut:
- Ugne, juk Lukas Loninas yra mano brolis!

Svečias

Laukiu tesinio ;3

4 skyrius Kelias
Mes vel atsigulem ant sausu samanu ir uzsnudom. Miegojom neramiai. Vaidenosi kad kazkas vaikstineja, pasigirsdavo visokie garsai. Galiausiai atejo rytas. Su rytu ir pauksciu ciulbejimas. Prie pat musu nutupe volunge ir pradejo giedot savo nuostabiausias melodijas. As pramerkiau akis ir apsidairiau. Mege jau buvo pabudusi ir tingiai rankiojo pagaliukus. Ji pamaciusi mane prabilo:
- Labas rytas. As isalkusi kaip vilkas. Galeciau suvalgyti visa drambli! Ieskau pagaliu lauzui. Tu tubut turi degtuku? As kazkaip pamirsau namie...
- Turiu turiu.- tariau ir garsiai nusiziovavau.
- Idomu, kur jie laiko mano broli...
- Aisku kaip diena. Tame kaime.
- Kodel taip manai?
- Nes jie tikrai ne is musu miesto. Tie vyrai labai keistai apsirenge. O daugiau be to kaimo jokiu gyvenamuju vietu nera.
- A, na taip.- pasikase pakausi Mege ir pabere visus surinktus pagalius.
As tuoj pat issitraukiau degtukus ir uzdegiau lauza. Greit mes su Mege galejom garziuotis keptom desrelem su duona.
- Tai traukiam toliau i kaima?
- Kur desimes,- burptelejau prarydama paskutini desros gabala.
- Bet... As visiskai nenutuokiu kurioj pusej yra kaimas.
- Kad tu visada nieko nenutuoki. Einam visa laik i vakarus ir viskas.
- Aisku. Tai gal jau einam?- atsistojo Mege.
- Gerai,- sutikau.
Abidvi uzgesinom lauza ir susidejom daiktus. As nustaciusi kurioj pusej vakarai ir patraukiau ten. Paskui mane keliavo Mege. Mes ejom, ejom. Galiausiai praejom medi. Dideli medi. Vel ejom, ejom. Vel praejom ta pati dideli medi.
- Ugne, man rodos mes einam ratais.
- Ne... Turbut tai panasus medziai.
Toliau ejom. Ir vel tas pats medis.
- Ugne...
- Ramiai, Mege. Mes praeinam tiesiog panasius medzius.
Vel einam. As sniukstelejus nosimi pajutau ugnies kvapa. Apsidairiau tikedamasi pamatyt gaisra. Bet pastebejau tik nedideli lauzeli. Salia jo sedejo tie patys vyrai. Isgirdom aukstojo vyro balsa. Jis pasakojo mazesniajam juodojo humoro anegdotus. Po anegdotu pasigirsdavo klaikus, per nugara varancius sirpulius juokas. Mes tyliai su Mege pasitraukem is tos vietos. Mes vel ejom. Ejom ir tylejom. As prabilau pirma.
- Faktas yra, kad mes neeinam ratais. Jei butume ejusios ratais, juos butume pastebejusios.
Mege nieko neatsake. Mes vis keliavom, zygiavom. Galiausiai pro medziu sakas pasimate milziniska pieva.
- Ugne, mes pagaliau isejom is misko!
- Taip, Mege. Telieka pereiti sia pieva ir mes busime kaime.
As pazvelgiau i horizonta. Ligi jo vis dar tiesesi geliu pieva. Nesimate jos galo. As giliai atsidusau. Tuomet istiesiau miegmaisi ir atsiguliau. Mege pakartojo mano veiksmus. Jau buvo tamsi nakis, nors buvo tik devynios valandos.
- Ugne, radau prie medzio zemelapi!- staiga suktelejo Mege.
As staigiai atsisedau ir sugrabaliojusi zibintuveli pasvieciau i savo bendrakeleive. Ji is tiesu laike zemelapi. Abi susiglaudusios pradejom ji tyrineti. Jame buvo pavaizduotas visas gabalas misko ir didele dalis pievos. Deje, kas uz pievos buvo, nematyt- sudeginta. Ta dalis zemelapio buvo sudeginta. O juk ten turejo but pavaizduotas kaimas.

5 skyrius Susitikimas
Skribeliuoti vyrai. Jie artinasi. Bandau begt bet negaliu. Vyrai eina lik manes. Viskas vyksta labai greitai. Staiga pamaciau aukstojo vyro veida. Jo zalios akys zvelge i mane. Veidas rauksletas. Lupos suformuoja maza pikta sypsenele. Uz lupu pasimato pagelte dantys. Antakiai veslus, tankus ir juodi. Aukstasis vyras kazka man suburba. Kazka panasaus i "Mes jus stebim". Akyse pradejo kauptis migla ir galiausiai viskas buvo juoda. Kazkas mane gerai supurte.
- Ugne, jau dezimt valandu ryto, o tu dar knarki!- pasipiktino Mege vis dar mane purtydama.
- Ramiai, ramiai, jau pabudau. Nustok purtyt. Po galais, nustok purtyt!
Mege nurimo ir rimtu tonu tare:
- Mes per tavo miegojima sugadinom grafika. Per tave kaime atsidursim trim valandom veliau.
- Mege, as visiskai nespeju issiemiegot, kai kas ryta sesta valanda keltis reikia... Mes gala gausim sitoj pievoj. Ir dar,- priduriau,- turetum mane uzjaust.
- Kodel gi? Cia mane reikia uzjaust,- papute lupa Mege,- as, kaip kokia kate turiu sesta valanda ryto keltis.
- Kates nebutinai keliasi sesta valanda ryto.- nusijuokiau.
- Tai va. Net ir kates taip anksti nesikelia,- dar labiau pasipute,- matai kokia as vargse? Dar sakai tave uzjaust reikia...
- Taip, mane. Visa laika sapnuoju siaubo sapnus. Ir vis regiu tuos du vyrus. Si karta maciau aukstojo vyro veida.
- Tikrai?,- staiga susidomejo mano bendrakeleive,- kaip atrode?
As uzsimerkiau noredama prisimint vyro veida. Galiausiai prabilau:
- Rodos pamirsau...
- Na tai negaiskim laiko, einam mano broli gelbet!,- drasiai pareiske Mege,- tereikia tavo miegmaisi supakuot ir einam. Visa kita jau sudejau kol tu miegojai.
As greit supakavau ir mes iskeliavom toliau ilgaja pieva. Ejom ejom... Abi tyledamos vis zengem zingsni po zingsnio... Staiga kazkas bumtelejo ir Mege parvirto.
- Ai! Mano koja! I kazka trenkiausi!,- garsiai suriko Mege ir nusimovus bata pradejo apziurinet savo uzgautaji kojos pirsta.
Kol Mege aimanavo as apziurinejau ta daikta i kuri ji trenkesi. Tai buvo didelis kaulas. Turbut zandikaulio dalis. Bet gana didelio zveries.
- I ka ten akis varvini? - paklause Mege uzsimovus bata.
- Ziurek. Tai kazkoks kaulas.
- Ahaa.... Ale koks didelis. Geriau greiciau dingstam is cia. Kazkaip siurpiai atrodo...
Mes su Mege jau ketinom nest kaili, bet isgirdom salta balsa. Jis kazka suktelejo mums. Mes su Mege letai atsisukom ir pamatem tuos du skribeliuotus vyrus. Aukstasis pakele galva ir pamaciau jo veida. Staigiai prisiminiau sapna. Akys zalios, visai kaip ir sapne. Matesi geltoni dantys...
- Ar jus buvot miske?- paklause aukstesnysis vyras,- ach taip... pamirsau prisistatyti... Esu Leduaris, o tai,- parode i salia stovejusi kiek zemesni vyra,- yra mano brolis jis vardu Silveris.
- Mes miske nebuvom. Bet matem kas is jo isejo.- pradejau pasakot apsimetusi visai rami.- ten buvo tokie du...ne trys bernai. Jie turejo viena ruda kuprine ir...
- Ir vienas turejo toki keista rakteli,- uzbaige issisiepusi Mege.
Leduaris sypsojosi. Matesi jog netiki musu su Mege pasakos.
- Mes matem kaip jus isejot is misko.- suburbejo Silveris.
- O jei jau prabilot apie rakta. Manau ji turite. Prasau atiduoti,- dirptinai syptelejo Leduaris.
As paslapcia spirtelejau Megei i koja.
- Rakto neturim. Tikrai neturim,- suburbejau ir mes su Mege apsisukom ir nuejom toliau.
As dar isgirdau Leguario balsa:
- Mes jus stebesim...

Svečias

Aš tiesiog pašiurpau, tai skaitydama, man labai patiko, įdomiai rašai, pritraukiančiai, bet dar reikėtu kur ne kur ir intrigėlę palikti, šaunuolė, sekmės kūribiniam darbe.

Danke.

Tęsk :D

*Clairė perskaitė ir jai patiko.* ;DD
*Laukia tęsinio.*

6 Skyrius Skardis
- Ka jis turejo galvoje "Merginos tiranozauro zandikaulio issigando"? Juk negali but, jog cia ju yra,- pradejo mastyt Mege vis dairydamasi per peti.
- Aisku kad ner. Tiranozaurai pries daugybe metu ismire. Cia turbut kurio nors is ju zandikaulis uzsilikes ir tiek.- pasakiau ir irgi zvilgtelejau per peti.- Leguaris, ar koks ten jo vardas, sake jog mus stebi.
- Leduaris,- patikslino Mege,- as jo nebijau.
Mes vis ejom per nesibaigiancia pieva. Galiausiai atsisedom ant minkstos zoles ir pradejom valgyt pietus. Prisiminiau savo tevus. "Turbut juos iskaudinau savo pabegimu..." nusiminus pagalvojau. Pradejau ju ilgetis. Pasiilgau tevo sypsenos ir mamos skanaus pyrago. Pasiilgau minkstuteles, siltos lovos. Pasiilgau kaiminu. Pasiilgau net ir tu dvieju draugiu kurios mane paliko. Ir buvusio vaikino...
- Zinai, Sedas pries kelias savaites buvo isejas i ta kaima.- prabilo Mege.
- Kas tas Sedas?,- kilstelejau antaki.
- Taigi musu kaimynas! Nejau ji pamirsai? Tas toks keistuolis.
- Aaa... Tas su kurio slepyniu zaizdavom,- prisiminiau ir jo pasiilgau.
- Sakau, turbut ji sutiksim,- syptelejo Mege.
As nieko neatsakiau. Zinoma, butu linksma Seda sutikt. Paziurejau i toli, i horizonta. Ten matesi kazkokia figura. Ji primine baznycia.
- Ziurek,- kumstelejau Megei,- turbut ten kaimas!
Ji nepatikliai zvilgtelejo i mane ir isistebeilijo i horizonta. Mege primerke akis kad geriau isiziuretu. Meges regejimas, kaip kazkada man pasakojo ji, yra prastokas, tad nenustebau kai Mege pasake jog jokio kaimo ar bent trobos nemato. Din - Don... Pradejo skambet varpai.
- Tikrai,, girdziu varpus! Ten jau kaimas! Mes rasim mano broli Luka, rasim!,- is dziaugsmo Megei akyse susikaupe asaros.
Bet greit Mege nustojo dziugaut. Mes priejome statu skardi. Uz kokiu septiniu simtu metru buvo skardzio kita puse, i kuria mums reikejo. Skardis neturejo tilto.

wow tesk darosi vis idomiau ir idmoiau......

Ačiū ;]

kada kitas?

Dabar pat xDD Tuoj įdėsiu.

7 skyrius Namai
Kai uztrenkiau savo namo duris akis pramerke mama. Ji pasitryne jas ir mieguistai pazvelge i teti.
- Haroldai, kelkis,- stipriai papurte mama teti.
Tetis Haroldas garsiai nusiziovavo.
- Kas yra, mieloji? Vel vora pamatei?,- mieguistai apsidaire.
- Ne, Haroldai, brangusis, kazkas iejo i nama! Girdejau kaip namo durys uzsitrenkia. O, Harlodai, tai taip baisu! As labai bijau! Gal cia koks vagis...
Tetis susigrabaliojo storus "kurmio" akinius ir uzsimaukslino ant nosies.
- Gal tau pasigirdo,- ramiai tare Haroldas ir sleptelejo is lovos.
Mama irgi issoko is guolio ir apsirenge chalata.
- Ne,ne,ne... Haroldai eik paziuret...
- Ramiai, Elizabeta. Eik pas Ugne, paziurek kad tas "kazkas" neuzeitu i jos kambari. Zinai, visokiu iskrypeliu sitam mieste buna.
Tetis Haroldas nutapeno koridorium link duru. Jis buvo apkunus, paukuota krutine ir muvejo pizamines languotas kelnes. Plauku ant pakausio buvo kokie trys. Tevelis praveres duris apziurejo spyna.
- Rodos ji nesugadinta...- suznabzdejo panosej ir uzdare duris. Gerai kad nepazvelge i gatvele einancia per miesta. Butu mane su Mege pamates.
Tuo metu Elizabeta bailiai dairydamasi nutapeno link mano kambario. Durys i kambari buvo baltos, ant ju buvo uzklijuotas lapas su ryskiu raudonu uzrasu "Pries ieidami i kambari pasibelskite". Taciau mama kaip visada nekreipe demesio i tas maklevones ant lapo ir ciupusi uz rankenos pradare duris. Kambarys buvo graziai tariant siaubingai suverstas. Buvo pradaryti stalciai, ismetyti po kambari rubai, ant grindu voliojosi visokie smulkus daiktai ir ant lovos pritrupinta. Kambaryje buvo beveik viskas ko prireiktu mano amziaus mergaitei. Bet nebuvo pagrindinio "daikto". Tos mergaites kuriai priklause sis kambarys. Nebuvo manes, Ugnes. Mama tai is kart pamate.
- Haroldai!,- eme saukt,- jie pagrobe Ugne!
Tos mamos tokios neatidzios. Net nepamate prie pagalves prisegto segtuku lapelio su keliais sakiniais. Tetis Haroldas atbego i kambari ir apsidaire.
- Ne, Elizabeta, jos nieks nepagrobe. Ji pabego,- tare ir kaltinamai parode pirstu i mano pranesima. Mama greit pribego ir perskaite:
"Brangus teveli ir mamyte,
As isejau toli. Kur? Nesakysiu. Isejau, nes man nusibodo. Nusibodo buti marionete jusu rankose. Nusibodo but naudojama. Niekada nesijutau esanti laisva. Gal dabar, pabegus, as tai pajusiu. Gal kada ir grysiu... Atleiskit jei iskaudinau savo dingimu, bet negalejau taip daugiau gyventi.
Ugne"
Mama Elizabeta pravirko. Štai taip viskas įvyko kai praėjo penkios minutės nuo mano dingimo.
(vėl dabartis) Mes su Mege sedejom prie skardzio. Buvo rytas. As beviltiskai spoksojau i skardi. Mege uzsitepe dantu pastos ant dantu sepetelio ir pradejo bruksniuot savo baltus dantukus.
- Tfu, kokia slyksti pasta!,- pasipiktino Mege,- o gal cia ne dantu pasta?,- staiga susirupino ir eme skaityt pakuotes uzrasus.
As lyg ir negirdejau Meges. Sedejau ir masciau. "Pabegau kad pasiekciau kaima, bet visas kelias veltui... Viskas veltui!" pagalvojau ir akyse susikaupe asaros. Bet kokia butu geda apsiverkti! Dar Mege pamatys! Ne ne. As surimtejau ir nutaisiusi sypsena pazvelgiau i bendrakelive.
- Zinai kas cia, Ugne?! Tai tavo koju kremas! O as juo dantis valiausi!,- susuko Mege.
Ji, atrode, irgi tuoj pravirks, bet surimtejo.
- Kaip manai mes pateksim ten,- Paklause ir parode pirstu i kita skardzio puse.
As truktelejau peciais.
- Gal ka sugalvosim.
Abi atsisedom ir plepedamos papusryciavom.

8 skyrius Sapnas
Pramerkiu akis. Buvo rytas. Rasa katik nukritusi. Netoliese ciulbavo pauksteliai. Pute saltas vejelis, dangus giedras. Atsistoju ir supakuoju savo miegmaisi. Mege dar miegojo ligi puses islindusi is miegmaisio. Palapine gulejo tvarkingai supkuota maiselyje. Jos dar neprireike, visa laik buvo ir taip silta. Bet saltas vejas zada lietu.
- Reiketu greiciau atsidurti kaime kol neprasidejo kokios audros.,- sumurmejau ir pati nezinau kodel, bet nuejau apsidairyt prie netoliese augusio berzo
Salia jo buvo iskasta duobe ir joje gulejo virve. Tiesiu ranka link jos bet... Staiga viskas nutruko, sapnas baigesi. As ir vel pramerkiu akis. Ir vel tas pats rytas, su pauksciu giesmem, ir vel tas saltas veljas ir giedras dangus. Atsikeliu, pasitrinu paskaudusia nugara ir apsidairau. Taip. Mano akys kaip mat pastebejo ta nekalta medeli juodai baltu kamienu. As susijaudinusi prieinu prie berzo. Ar mano spnas issipildys? Ar cia bus virve? Su ja galetume nusileist skardziu ir uzkilt kita jo puse. Mano miklios akys is kart rado ta pacia duobute su virve. As ja paemu. Virve buvo tvirta.
- Jeigu cia yra ta virve, reiskias kazkas ja naudojasi...- prabilau.
- Kazka sakei?,- pasiteiravo Mege. Ji sedejo miegmaisyje ir rengesi savo raudona megztini,- siandien salta,- pridure ir sudrebejo.
As susimasciusi priejau prie drauges. Mege is kart atkreipe demesi i virve. Ir paciupusi ja is manes tare:
- Galejai ir anksciau pasakyt kad turi virve,- pradejo savo kalba,- visada, visada kai turi ka nors reikalingo - tyli! Man jau tai nusibodo! Jau prasideda antra diena kaip mes cia sedim spoksodamos i skardi ir nesumetancios kaip ji praeit, o tu sitaip! Galima pamanyt jog specialiai tylejai! Savaime suprantama, jog virve cia reikalinga, o tu tylejai!,- vis nenutilo Mege,- galejai...
- Tai ne mano virve!,- surikau neiskenciusi bendrakeleives burbejimo,- ne mano, aisku? Radau prie medzio. Tai kazkieno kito virve. Bet kieno?..
- Net dvieju metu vaikas suprastu kad tai tu skrypeliuotu slyksciu sliuzu! Ten tu... kokie ten vardai?.. A berots Leduaro ir Silverio virve,- pareiske.
- Tiksliai!,- staiga susiprotejau,- kaip galejau but tokia kvaila! Jie gi cia buvo pamirse kuprine su raktu tai turejo gryst i miska, o virves nenorejo tampyt pirmyn atgal tai ja paliko cia...- sumurmejau ir mano akys gudriai suzibo.
Mege jau susipakavo miegmaisi, pasieme kuprine ir pradejo dairytis kokio akmens uz kurio galima butu uzkabint virve ir ja leistis.
- Kam tau tas akmuo? Geriau pasinaudokim berzu.- tariau.
- Ach, tiksliai,- syptelejo Mege.
Kuo tvirciausiai uzrisom virve aplink berza ir nuleidom kita virves gala i skardzio apacia.
- Dabar laikysimes uz virviu ir palendva leisimes skardziu i apacia ir...
- Pati zinau,- burptelejo Mege ir isikibusi rankomis i virve pradejo leistis.
As ir isikibau i virve ir emiau zingsniuot apacion. Nusileidom be nuotikiu.
- Nusileist nusileidom bet kaip dabar atsidursim ant to kito skardzio?,- liudnai prabilo Mege.
- Gal paprasykim tu dvieju vyruku kad atristu nuo berzo virve ir mums ja pametetu?- nusijuokiau bet greit nutilau. Tikrai, kaip mes uzlipsim ant, taip sakant, kito tarpeklio puses?
-Turbut teks keturiom ropot.- nusprende Mege apsidairiusi.- skardis nera jau taip nezmoniskai status... Kazkur tik penkiasdesimt metru bus ir viskas.
- Nestatus, nestatus. Keturiom uzlipsim, bet... kaip tavo manimu tai padarysim? Siena visa akmenuota, dar koks akmuo uzsiridens ir...sutraiskys mus.
- Oi nepasakok,- issigando Mege,- dabar pailsekim ir po valandeles pradesim kelione.

Nekomentuosit?

Svečias

Aš apšalusi, tiesiog lydausi nuo tavo kūrybos, išmokink ir mane taip rašyti.

Nemokyyysiuuu xDD Tai rašliavotojos paslaptis xDD

» Įdomios nuorodos
» Clem NAUJOS rašliavos
» Uždraustasis skyrius
» Uždraustasis skyrius