Pievelė netoli ežero

Svečias

Ooo..
*nutęsia, žiūrėdamas į ežerą, šiek tiek pamąsto, tada atsisukęs į Yoko užjaučiamai šypteli*
O aš galvojau, kad vien mano šeima nenormali. Atleisk, galbūt nereikėjo man prašyti, kad visa tai prisimintum..

Svečias

- Nęę, viskas gerai, neatsiprašinėk, - nusijuokė.
- O man vistiek smalsu. Negi pas tave ten taip blogai? Ta prasme, namie? - patikslino..

Svečias

Galbūt, dabar pagalvojus, nėra taip blogai, tačiau..
*trumpam nutyla, galvodamas kaip teisingai pasakyti tai, ką mano*
Tačiau, teisingiau būtų sakyti, kad man nepatinka tai, kad į jų darbus esu įveltas ir aš. Tačiau, juk šeimos nepasirinksi. Teks priprasti.
*Nusišypso paspirdamas ant žemės akmenuką*

Svečias

- na, taip, - nežyniai linktelėjo.
- Bet gali rinktis kaip elgtis. gali pasirinkti save, - nusišypsojo.

Svečias

Galbūt.. Būdamas su tavimi jaučiuosi kažkaip.. Nežinau. Kitaip nei visada. Kažkuom kitokia esi.
*šypteli*

Svečias

- Kaip? - nusišypsojo.
- Esu tokia kaip visi. Gal tik šiek tiek labiau beprotė. - nusijuokė.

Svečias

Kaip.. Nežinau, tiesiog geresnis, nei esu iš tiesų.
*nusišypso*
Tikriausiai tas tavo beprotiškumas mane ir žavi

Svečias

- Greičiausiai tai, kad esi ne iš "tobulos" šeimos ir verčia tave galvot, kad esi blogas, - šypteli.
- Heyyy, - Yoko raustelėjo.
- Matai, ką padarei? - nusijuokė. Veido spalva po keleto sekundžių atsistatė.

Svečias

Matau, matau. Tačiau tau tiko. Pažiūrėkim, ar pavyks tai pakartot.
*nusijuokia, ir ranka švelniai perbraukė per Yoko skruostą*

Svečias

- Ir ką tai turėtų reikšti? - pakreipusi galvą nusišypsojo, bet veidas vėl išraudo kaip burokas.
- Baik.

Svečias

Jei jau taip nori, baigsiu.
*nusišypso*
Bet tau taip tinka veido raudonis..
*Ėmė tiesti ranką link jos, tačiau dar nepalietus veido, nuleido*
Tačiau prašei baigti, teks baigti.
*Nutaiso nelaimingą veido miną*

Svečias

Kuo toliau, tuo raudonesnis darėsi Yoko veidas.
- Atleisk, aš.... tiesiog... - nerado žodžių, kaip paaiškinti sitauciją. Stengėsi baigt raudonuoti, nes jautėsi kvailai.

Svečias

*Nebegalėjo nustoti šypsotis*
Negi mano didžioji psichologė neberanda žodžių?

Svečias

- Panašiai, - nusijuokė.
- Jei atvirai, dar niekas su manim taip nesielgė, - nusišypsojo. "Viskas. Daugiau jokio burokavimo" - paliepė sau mintyse.

Svečias

Taip nesielgė?
*pabrėžė pirmąjį žodį*
Ir tai turėtų reikšti..?

Svečias

- Nąąą. - nutęsė vėl ieškodama žodžių.
- Taip gražiai. - pabrėžė paskutinį žodį.

Svečias

O..
*šiek tiek pasimeta, nes nesitikėjo būtent tokio žodžio*
Manau, kad čia taip su tavimi elgsis ne vienas ir ne du. Nors nemeluosiu, vėliau tikrai dar bandysiu grąžinti tą raudonį ant tavo veido.
*šypteli*

Svečias

- Ne vienas ir ne du? Ir dėl kokios gi priežasties? - nusijuokia.

Svečias

Atvirai? Dėl tavo juoko, gražios išvaizdos, ir kaip minėjau ankščiau, dėl tavo beprotiškumo.
*visiškai rimtai taria, tačiau po to lūpų kampučiai šiek tiek pakyla į viršų*

Svečias

- Negaliu sutikt nė su vienu iš šių teiginių, - moksliškai taria. Paskui lyg susivokusi, kad kalba per rimtai, nusijuokkia.
- Tiesą pasakius, apie tave galėčiau pasakyt tą patį. - nusišypso.

Svečias

Apie mane?
*apsižvalgo įsitindamas, kad daugiau šalia nieko nėra*
Kažkodėl abejoju.

Svečias

- Užtat aš neabejoju, - nusišypsojo.
- Turi pritrenkiančią išvaizdą, esi įdomus pašnekovas, protingas, ir šiaip visaip kitaip įdomus. - vardino.
- Nebent pats neprisileisi visų norinčių, - nusijuokė.

Svečias

O, aš ir šiaip neprisileidžiu žmonių. Neskaitant tų pastarųjų dienų, kai esu lyg nesavas. Bet jei šnekant apie senąjį 'aš'..
*papurto galvą*
Nesvarbu.

Svečias

- Svarbu. - nusišypso Yoko.
- Nagi, rėžk.

Svečias

Tai tikrai nesvarbu. Kol aš esu toks, koks esu dabar, viskas gerai.
*šypteli*
Ir bet kokiu atveju, jei jau prisileidau tave, vadinasi prisileidau visam laikui. Kad ir kas benutiktų.

» Pievelė prie ežero
» Ežero pakrantė
» Skardis prie ežero
» Pievelė
» Ežero dugne