Weirdo.... Yoko nonsences

K, su PS dirbu max 2 savaites xDD
Todėl prašau atsižvelgti į mano nemokšiškumo lygmenį xDD

Baisėkitės, nepažystamieji (kolkas >:} )














Manau, tam kartui jus pakankamai išgąsdinau ;DD

Koko nemeluok daugiau nei dvi savaites... ;DD
Gal tris xD
Šeip darbai neblogi. Tik mane knisa kad labai dažnai šauki "Jūrate ateik" xD
Šeip gražu palyginus ;D

Lėja - nu nelb, nelb... xDD
Onee - chan - o ką man daryt? Aš turiu pasiklaust protingesnio šiuose reuikaluopse specialisto (tik šiuose reikaluose xDD) O mokaus rimtai gal apie 2 savaites. pati šiandien sakei :DD

Kaip dvi savaites mokslo gerai bet gali ir geriau ..kaikuriuose matau tik cutinima ar maza koregacija ir daugiau nk kituose jau daugiau darbo ..dar pora menesiuku ir jau busi labai igudus ;DDD

Tik reikia pas ką nors kreiptis pagalbos mokymo srityje ;DD
Nieko.. Aš pasistengsiiu >;]

pazaisk su texturom nes matau db nenaudoji ju

K, pažiūrėsiu, pabandysiu ir t.t... Bla bla bla.. xDD

Ok, mano rašliavos.

"Nestandartas"
[Yoko]

Mano istorija ne iš tų, kuriomis tiki. Ji ne iš tų, kurias pasakoja. Ir aš ne iš tų, kuriuos visi prisimena kaip dydvyrius. Esu tik po kojom pasimaišęs ir į dievų planus įsipynęs žmogus.Ir ši istrtija visai neįpatinga. Bet turėjau ją kam nors papasakoti. Privalėjau. Visi jie, dalyvavę šiame nuotikyje, jau mirę, arba dingę be žinios. O jei rašau tai, vadinasi, greit ir manęs laukia panašus likimas.
Esu Yoko Mizumi. Gimiau ir užaugau Kijote. Na, dėl gimimo nesu tikra. Bet visą laiką gyvenau ten. Tėvų niekada nepažinojau. Neturėjau netgi tikrų namų. O visiems mano gyvenamojo rajono - Gijono, -žmonėms buvau žinoma kaip Mažoji Mizu(1). Gal todėl, kad mano akys buvo vandens spalvos - pilkai mėlynos. Žmonės juokaudavo, kad mano tėvai buvo vandens žmonės.
Visa ši istorija prasidėjo man būnant šešiolikos. Kaip ir kiekvieną darbo dieną kėliausi anksti, paskui bėgomis nusigaudavau prie Širakavos upės, kur manęs jau laukdavo Koičis. Tada abu gerą valandąprasiklratydavome prastuose keliuose, kol pasiekdavome Kijoto priemiesčius. Ir nuo pat tos akimirkos, kai mūsų kojos paliesdavo žemę, iki tol, kol nuskambėdavo išganingas viršininko balsas, šiltnamiuose skindavome agurkus.
Žinau, tai skamba juokingai. bet 12 valandų išstovėti ant kojų nėra taip paprasta. Žinoma, ir šuo kariamas pripranta. Bet ir pratintis būdavo sunku.
Koičis - mano geras draugas ir partneris visuose agurkiniuose reikaluose. Pasistengsiu jums aprašyt jo išvaizdą, bet net ir dabar jį sutikę negalėtumėt jo atpažinti. Mat šiam žmogui buvo lemta suvaidinti ypatingą vaidmenį mano gyvenime ir šioje istorijoje.
Nuo pat mano gimino, jis buvo manimi rūpinęsis žmogus. Aukštesnis už daugelį Gijono vyrų, tvirtai sudėtas, keliantis grėsmės pojūtį. Bet visada geras ir rūpestingas. Keleriu metu už mane vyresnis, jis visą laiką rūpinosi manim. Laikiau jį beveik vyresniu broliu. Bet jis, atrodo, manęs nelaikė seserimi.
Tos rūpestingos juodos akys vis dėl to buvo vyresnio ir išmintingesio žmogaus. Ir tik tada, kai man sukako keturiolika pagaliau ėmiau jausti, kad jis į mane žiūri ne kaip į seserį, o kaip į moterį. Tai mane šiek tiek glumino, bet stegiausi nekreipti dėmesio. Tik, retkarčiais, užklupdavau jį nužiūrinėjantį mano kojas. Tada stengdavausi kaip galima daugiau dirbti, kad nepastebėčiau ne tik jo žvilgsnio, bet ir agurkų, kuriuos skyniau.
Tiesą pasakius, buvau dėkinga Koičiui. tai jis man įtaisė "namus". Juos visada vadindavau "rūseliu", nuo pat savo įsikūrino ten. žinoma, tai buvo neteisėta. Koičis padarė skylę tarp didelio medžio šaknų ir išgriovš dalį sienos vienos okijos (2) kieme. Atrodo, okijos rūsys buvo užmūrytas iš jos vidaus, todėj jame nieko nebuvo. Retkarčiais mane užklupdavo viena kita tos okijos geiša, bet, ačiū dievams, manęs neįduodavo. Jos visos būdavo man labai geros. bet tik man. Jei tekdavo konkūruoti su kitomis, geišos būdavo žiaurios ir negailestingos.
Gerai, neslėpsiu, visada troškau būti viena iš jų. O kuri mergina nenorėtų? Būti tokio įstabaus gržio, vilkėti šilkinius kimono, sustabdyti gatvėje vyriškį vienu žvilgsniu, Laidyti šmaikščias pastabas, leisti laiką tik savo malonumui, ir tau dar už tai moką! Atrodo, ne gyvenimas, bet svajonė. Tik jos negali mylėt. ta mintis mane ir atbaidydavo. O ypač gąsdinančiai atrodė mizuage (3) aukcionas.
Tiesą pasakius, buvau grakštesnė už daugelį geišų. Visą dieną stovint ant nedinių Koičio vežamų pastolių mokėjau gerai laikyti pusiausvyrą. Bet vieną dieną, kurią ir prasidėjo ši istorija, Koičis sumanė "papokštauti". Jis ėmė judinti pastolius, ir aš nesugebėjau išsilaikyti ant jų.
Smarkiai žnektelėjau ant žemės. Išgirdau, kaip trakštelėjo koja. kažkaip sugabėjau pasikelti ant rankų. jaučiau, kaip nutirpsta visas kūnas, kai pamačiau, kad koja nenatūraliai persikreipusi. Praktiškai tą pačią akimirką pajutau, kaip kažkas smarkiai spaudžia delną.
Pakėlusi ranką pastebėjau pilkai mėlyną akmenėlį aštria briauna. Kol Koičis mane pakėlė, spėjau įsidėt jį į kišenę. Paskui buvau nunešta į medicinos punktą.

(1) Mizu - vanduo (jap.
(2) Okija - geišų namai.
(3) Mizuage - nekaltybė (jap.)

nice

Ir netingėjai skaityt???
Pagarba :D

netyngejau ..rasai pagal usakyma ?;D

Ta prasme..?
Eilėraščius tik sau. Kitiem neišeina.
Rašau savo malonumui, bet jei labai reikia ko nors, galiu pabandyt ;DD

nereike lb ka apie malki sukurk ten istorija kokia noriu pazet ar turi originalumo ;D

Ta prasme, bat ką ar tai, kaip tu tapai demonu? :)

jis gime demonu ;D

beleka gali nesvarbu

Visų pirma, kvailas dieninis eilius...:

Tylioj rūstybėj griaudi žaibas
Ir beldžia vėl į langus baimė
Manasis laikas su tamsa jau baigės
Aš sėdžiu sau laiminga ant palangės
Matau mintis, matau žodžius
Matau šviesas kur liejas raidės
Ir pašviečiu ramiu švelniu žodžiu
Į tą bedugnę, kur sapnai bei kreivės
Ir viskas sumesta krūvon...
Aš išrikiuosiu savo žemei taiką
Į židinį širdies dėsiu krūvon
Romantikoje kiūtinantį vaiką.
Pažvelgsiu sielai į akis paukščiu
Į aukštį paukščiui žvelgsiu
Kaip paukščiui - aukščiui nesvarbu
Lėkiau ir kiaulė verksiu
Linksmai ir besijuokdama
Rankas pakelt į dangų sugebėsiu
Ir pasimelsiu lietuje
Romantiką balon sudėsiu.

O dabar ką nors Malkavian'ui...
Bet, jei tu nieko prieš, ryt ką nors sumesiu... dabar galva tuščia ;DD

nesuprantu poezijos .....;D bet pastebejau kad kaikas nesirimuoja bet is pagrindo visai gerai tik minties nepagavau ;DD

daryk kaip tau geriau

k, Malka...
Nieko man neišėjo. Absoliuti nesąmonė. Nu, bet žiūrėk, gal patiks..

Malkavian'as užsitraukė cigaretę. Stovėjo, kaip visada, už kampo. Baras jau tuštėjo, artėjo piko valanda... Iš "Remedy" skirstėsi paskutiniai lankytojai. O ji vis dar nesirodė. maklis sunerimo. "Negi ta ką nors įtaria? - mąstė. - Negali būt kad Žiogas sužinojo. Tabulai nepatiks" - pasikasė smakrą. Vienu rankos judesiu užgesino cigaretę į plytų sieną ir užsimerkęs įsiklausė.
Tiesą pasakius, net gerai nežinojo, kaip atrodo ta jo "auka". Tiesiog jam verkiant reikėjo darbo, o Tabula jam jį ir pasiūlė. Gerai apmokamas, lengvas ir panašiai... Tada dar pats gerai nežinojo, kad reiks nužudyt žmogų. bet manė, kad bus nesunku. Žmogžudysčių jo gyvenime buvo tiek ir tiek.
Jo ausis pagavo keistą girgždesį. Skirtingai nuo žmonių, demonų klausa buvo ypač jautri. Malka suprato, kad auka pajudėjo. Tas garsdas buvo panašus į kėdės girgždesį. Ypač, kai “Remedy” jis buvo lankęsis ankščiau. Vis dar laukė. Žvilgtelėjo į ant popieriaus tobula Tabulos rašysena brūkštelėtą vardą. “Ką gi, Džeine Smith… - pagalvojo. – Šį vakarą tu būsi mano vakarienė…”
Kažkodėl nujautė, kad jos asmens sargybinio – taip vadinamojo Žiogo, - šį vakarą nėra su ja. Iš juodo kerzo išsitraukė 30 centimetrų geležtę ir apsilaižęs ėmė laukti.
Praėjo dešimt sekundžių. Nieko. Minutė…. Tyla. Trys su puse… Kažkas negerai. Malkavian sunerimo. Atsargiai iškišo galvą iš už kampo.
- Kažko ieškojai? – pasigirdo švelnus balsas iš už nugaros.
Malkavian žaibiškai atsisuko. Bandė vaizduoti nesutrikusį.
- Tiesą pasakius…. Taip. – dirbtinai šyptelėjo. Manė, kad yra puikus aktorius [[ xDD ]]
- Ar jūs – Džeinė Smith? – pasiteiravo lyg niekur nieko.
- Taip, - atsakė šypsodamasi mergina. – Bet aš žinau, ko tau iš manęs reikia, Malkavian.Juk atėjai manęs nužudyt, ar ne? Tabula prie to prikišo nagus.
Kuo toliau, tuo labiau malkavianui nesinorėjo čia likti ilgiau. Bet privalėjo. Staigiai išsitraukė iš už nugaros geležtę.
- Jūs teisi. – atkirto. Pamanė, kad nebėra reikalo apsimetinėti geručiu.
- Tada greičiau baik. – nusišypsojo Džeinė ir viena ranka suėmusi tamsius ilgus plaukus apnuogino baltą kaip sniegas kaklo odą. – Prašyčiau neskausmingai. – pridūrė.
Malkavian suprato: Džeinė taip pat demonė. Ir ji sąmoningai atsikratė Žiogo. Klausimas buvo vienas – kodėl? Todėl negaišdamas laiko ir paklausė:
- Juk galėtum gintis, pabėgt. Žinau, kad męs panašūs.
- Ne. – kaip kirviu nukirto Džeinė. – męs juk ilgai gyvenam, ar ne taip? Žinai, kiek metų aš nesenstu? Greičiausiai, tu net nesuvoki, ką reiškia matyt mylimų žmonių, - ji pabrėžė šį žodį. – mirtį.
Malkavian iesiog mikliai mostelėjo geležte. Nemėgo dramatizmo ir sentimentalumų. Demonė norinti mirties? Prašom. Juokų darbas.
Stovėjo ir žiūrėjo, kaip Džeinės kūnas virsta į dulkes. Visų demonų laukia tas pats. Gal ir jo. Staigiai apsigręžęs nuėjo.
Nenorėjo sau pripažint, kad ką tik savo rankomis užmušė motiną. Savo kūną ir kraują. Bet taip reikėjo.
Gatvės žibintai blankiai švietė pro tirštą tamsą. Malkavian ėjo nematydamas nieko aplinkui. Šypsojosi. “Visada norėjau tai padaryti…” – pagalvojo ir nusijuokė. Paskui suprato, kas elgiasi kaip beprotis. Vienintėlis dalykas, kurio norėjo, patirt meilę. Žinojo, kad nieko nebus. Tai kam gaišt laiką svajojant? Kraujas viską nugramzina į užmarštį. O to jam ir tereikia.
Po keleto minučių pasuko į parką, ir jį prarijo tamsa.


pernelyg jautru, ne? xDD

Cool, Yoko, bent jau man tai patiko xDDD
Gera istorija, rimtai.

P.S. jautru? Jeigu norėjai sugraudint, nelabai išėjo.

px taip gal kiek banalu ir malkis ne taip nupiestas ;DDD Beto cia uzuomina kad suteiksi malkiui meile su yoko ? kaip zavu !;D

Kąąą????? Nedurniuok. Aš laikausi nuo tavęs atokiau, žmogau, ar kas tu bebūtum.
sara - nežinau - viskas byški durnai gavos. Kvailai taip, mano nuomone. Reikėjo daugiau kraujo xDD Kitą kart pasistengsiu ką nors įdomiau

kodel ?;D ..malkis jau tawe isiziurejo viskas ...;DDD

kita kart kurk ju meiles istorija ;DDD

Fuck off.
Yup yup, yeah, right.
Bėgu.
Joje aš nušoksiu nuo skardio, kad pagaliau pabėgčiau nuo tavęs xDD

Taip taip vaidink toliau nepasiekema ;D

Aš ne nepasiekiama.
Tik manęs nedomina tokie...
Hm...
Iškrypę žmogėnia ;]